Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas pasakė, kad Lenkija atsisako leisti priimti komuniją antrą santuoką sudariusiems katalikams, nepaisant istorinio Pranciškaus pasirašyto šeimos dokumento, atveriančio kelią tokiai galimybei.
Anot arkivyskupo Stanislawo Gadeckio, negalima leisti priimti komuniją, pasibaigus sielovadinio ištyrimo periodui – kas yra siūloma dokumente – pridurdamas, kad jeigu antrą santuoką sudariusiųjų asmenų pirmoji santuoka yra galiojanti, eucharistijos jie priimti negali.
Šias pastabas arkivyskupas išsakė praėjus keletai valandų po Pranciškaus atvykimo į Krokuvą dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose ir išryškino įtampą, tvyrančią tarp Pranciškaus ir Lenkijos hierarchų.
„Tai [komuniją antrą kartą susituokusiems] negali būti išspręsta klausykloje per pora minučių ar net per porą metų”, sakė arkivyskupas žurnalistams spaudos konferencijos metu. „Tai kelias, kuriuo kunigai ir pasauliečiai privalo eiti kartu, žinodami, kad, jeigu santuoka buvo sudaryta galiojančiai, nėra jokio pagrindo teikti komuniją antrą santuoką sudariusiems išsiskyrusiems asmenims“.
Arkivyskupas Gadeckis citavo Jono Pauliaus II dokumentą šeimos tema „Familiaris Consortio“, – kur komunija išsiskyrusiems ir antrą santuoką sudariusiems katalikams griežtai atmetama, nebent sutuoktiniai gyvena „kaip brolis ir sesuo“ – ir teigė, jog Pranciškaus tekstas, pasirodęs po dviejų Sinodo sesijų, atsižvelgė į lenkų hierarchų rekomendacijas, . Jos „perteikia Evangelijos tiesą, kad mes savavališkai negalime peržengti Kristaus nurodymo vengti skyrybų“.
Arkivyskupas Gadeckis atkreipė dėmesį ir į Pranciškaus troškimą, kad vietos Bažnyčių balsas turėtų daugiau svorio: „Šventasis Tėvas teigia, jog yra sunku primesti kiekvienai šaliai bendrus principus – popiežius kalba apie decentralizaciją, tai yra, kad atskirų šalių konferencijos galėtų interpretuoti popiežiaus enciklikas, atsižvelgdamos į savo šalies kultūrinę ir religinę situaciją“.
Popiežius Pranciškus Krokuvos katedroje susitiko su 117 Lenkijos vyskupų konferencijos narių privačioje audiencijoje, kurios metu nebuvo sakomos kalbos. Pranciškus panašiai elgėsi ir per savo vizitą Meksikoje bei JAV, norėdamas už uždarų durų išsakyti savo priekaištus vietos episkopatui ir paraginti imtis kitokios sielovadinės laikysenos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vieno jo pirmtakų Jono Pauliaus II figūra ryškiai dominuoja šio vizito metu, popiežius stengiasi išvengti bet kokio atviro susidūrimo.
Gniezno arkivyskupas Wojciech Polak žurnalistams sakė, jog susitikimas vyko „labai šiltoje atmosferoje“, pridurdamas, jog vyskupus nustebino popiežiaus raginimas rūpintis, jog seni žmonės nebūtų išstumiami ir pamirštami Pasaulinių jaunimo dienų programos metu. Jų priėmimas taip pat turėtų liudyti Dievo gailestingumą.
Tuo tarpu arkivyskupas Gadeckis išsakė lūkestį, kad popiežius Pranciškus padės šalies katalikams atlikti savo užduotį: „stiprinti Europos krikščioniškas šaknis ir paruošti pasaulį antrajam Kristaus atėjimui“. „Mes žinome, kad negalime galvoti, jog kažkas yra pasiekta visiems laikams“, arkivyskupas sakė popiežiui. „Kiekviena karta privalo perimti tradicijas ir vertybes, užtikrindama, kad gautos pamaldumo, tikėjimo ir drąsos dovanos vėl duos vaisių naujoje epochoje ir kitomis aplinkybėmis“.
Viešnagės metu Pranciškus nuolat cituoja Joną Paulių II – vieną vakarą pakartojo būdingiausią Wojtylos pontifikato frazę – „Nebijokite“ , – sveikindamas minią jaunų žmonių. Jono Pauliaus II figūra vyrauja vizito metu dar ir todėl, kad Pranciškus lankosi Lenkijoje vykstančiose Pasaulio jaunimo dienose, kurių iniciatorius – būtent lenkas popiežius Jonas Paulius II.
Ketvirtadienį popiežius lankėsi Čenstakavoje, kur buvo minimas 1050 metų Lenkijos krikšto jubiliejus. Čia jis meldėsi prieš garsųjį Juodosios Madonos paveikslą Jasna Guros vienuolyne, po to aukojo Mišias šimtams tūkstančių dalyvių.
Pasigirdo susirūpinimo dėl to, kad įžanginės procesijos metu popiežius kluptelėjo, nepamatęs laiptelio ir nukrito ant grindų, be to dar nešinas smilkytuvu. Tačiau jam padėjo atsitoti ir popiežiaus toliau ramiai tęsė Mišias.
Per pamokslą popiežius teigė, jog Dievas nėra kažkas, užrašytas istorinėse knygose, o konkreti tikrovė žmonių gyvenimuose. „Viešpats nenori, kad jo būtų baiminamasi, kaip galingo ir nutolusio valdovo. Jis nenori pasilikti savo dangiškame soste ar istorijos knygose“.
Pagal užsienio spaudą
EPA nuotrauka
